- burzgėlė
- burzgėlė̃ sf. (3a) 1. birzgėlė, ūžlė (toks vaikų žaislas): Mano burzgėlė̃ geriau sukas, aš geriau ištempiu Ml. Kam tu padarei tiem vaikam bùrzgėlę, dabar perdien neduos ramybės Ml. 2. scom. kas burzgia (vabzdys, žmogus): Anas tikras burzgėlė̃ Rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.